Sveika Panelė cūdais pagarbinta

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveika, panelė, ciūdais pagarbinta“ (LTRF pl.1239-05). Pagiedojo: Cecilija Baužienė (42 m., gyv. Kargaudų k., Rodūnės vls., Lydos apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveika, panele, ciūdais pagarbinta“ (LTRF pl.810-01). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Sveika Panelė cūdais pagarbinta,
Žemaičių žemėj loskomis šlovinta,
Lietuvoj lygiai pažino,
Kas tiktai tave garbino,

Cūdaunam tavo Šidlavos abroze.
Visad verkiantiems, taip sunkiame laike,
Atdaryk loskų skarbinyčią,
Vandenio gyvo bažnyčią.

Kad neprieteliai vieroj viršų ėmė,
Taip katalikų vierą jau patrėmė.
Septyni tiktai kunigai,
Žemaičių žemei taip mažai.

Tuokart ir Šidlav’s į jų rankas kliuvo,
Per metų daugel kad užmirštas buvo,
Bažnyčios daiktus ir dvarus,
Apvertė į savo gerus.

Nieks neieškojo, nieks jau nedaėjo,
Kur Tau, Panele, garbė visad ėjo;
Pagalbą duodi ieškoti
Ir Tavo loską atrasti.

Ganantiems bandą vaikeliams mažiemis;
Tu pasirodei ant akmens aniemis;
Sūnų ant rankų turinti,
Graudžiai ašaras liejanti.

Ant tokio cūdo ir ant regėjimo
Bėga kalvynams ten ant apsakymo,
Kad su vyresniais atėjo,
Rado taip, kaipo kalbėjo.

Tas pasiklausė: ko taip ašaroji?
Sako Panelė: tu čion ari, sėji,
Kur sūnų mano garbino,
Ir vardą mano šlovino.

Tuokart stebuklus Dievas sujudino,
Nuo šimto metų senį pabudino,
Tas Dvasia šventa uždegtas,
Trokšt, kad ten būtų nuvestas.

Kad į tą vietą senelis nuėjo
Tuojaus akimis savo praregėjo,
Sako: bažnyčios čia vieta,
Ant Tavo garbės padėta.

Tas Dievo loską kad jau apturėjo,
Žiūrėt ant visų kraštų tuoj pradėjo,
Kazokevičia kunigas
Klausė ir skaitė, kaip knygas.

Tuojaus išdavė teisingiausią žinią:
Rasti užkastą skrynią geležinę,
Jau nuo gadynių čion senų
Taip sakau jumis, kaip menu.

Kurie iškasė skrynią su popieriais,
Nusitiešijo visi dideis cūdais,
Ėmę viltį troškimo,
Ir loskų tavo gavimo.

Savo bažnyčią ištrauk iš žemybių,
Galėsi duoti visad daug gerybių,
Šlovinam stebuklų galybę,
Loskų davimo daugybę.

Raiši ein gražiai, akli regėjimą
Atima už tris tik pasveikinimus,
Iš Tavo didžios dovanos,
Sunkybes numet nuo galvos.

Ir aš per griekus savo nuskandintas:
Šaukiuos prie Tavęs visas nuvargintas:
Paduok man ranką nors vieną,
Gelbėk skęstantį mane griešną.

Nulenkei visus, patrėmei neviernus,
Turėk apiekoj’ savo sūnus tikrus,
Kurie prie Tavęs šaukiame,
Tegul maloniai mirštame. Amen.