Viešpatie Dieve, aš Tave garbinsiu

Viešpatie Dieve, aš Tave garbinsiu,
O vardą Tavo amžinai šlovinsiu,
Kasdien Tau garbę duoti nenustosiu,
Aš tavo vardui amžinai giedosiu.

Neiššlovintas, Dieve visagalis,
Tavo didybės nepaima šalys:
Visoki amžiai Tave minėdami,
Išpažins darbus Tavo dūmodami.

Garbė, Pone, Tavo yra paaukštinta;
Stebuklais Tavo galė yr pažinta,
Neišleisiu Tavęs aš iš širdies savo,
Ir svietas šlovins tokią meilę Tavo,

Tu maloningas, tingus ant rūstybės,
Tu pilnas meilės, tu pilnas gerybės,
Nėr taip ant svieto lėto sutvėrimo,
Kursai nedžiaugtųs iš Tavo davimo.

Tavo, Pone, darbai Tave taip garbina,
Iš to viernieji Tave vis šlovina,
Nėsa karalystė Tavo taip sylinga,
Ant viso svieto yra stebuklinga.

Kuri neperstos būt visad amžina,
Stovės be galo ant amžių bus tenai.
Tu, Pone, ant kojų statai nupuolusį,
Tu ir ligonį gydai apsirgusį,

Kožnas ant Tavęs veizi sutvėrimas,
Jogei nuo Tavęs eina užlaikymas.
Kad duosną ranką Tu atversi savo,
Visi yr sotūs, taip iš meilės Tavo.

Teisus ir Viešpats visuose keliuose,
Labai malonus savuose darbuose.
Arti Jis tiemis, kurie jop šaukiasi,
Su tikra širdžia prie ano bėgasi,

Geriemis vis Ponas pagal norą daro;
Visas nelaimes Jis šalin nuvaro.
Nes Jis myl savus, bet taipo piktamui
Rūstybę rodys savo Dievs kožnamui,

Tave garbinsiu, Pone, širdžia savo,
Ir visi šlovins šventą vardą Tavo.
Kožnas gyvasis duos pagarbinimą
Ant amžių visų Tau be paliovimo. Amen.