Didžioj savo sunkybėj

Aprašymas

Nata kaip: „Jėzų Kristų Judošius“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Didžioj savo sunkybėj, šaukiu Taviep, Pone,
Gelbėk mane, giliausioj griekų esmu klonyj.

Teein balsas verksmingas į ausis tavo,
O būk mielaširdingas, Pone, tarnui savo.

Jei Pone, už neteisybes mus teiksies koroti,
Kas po akių smarkybės Tavo gal pastoti.

Bet Tu, Pone, maloningas mums ant atleidimo,
Tu ir mielaširdingas ant susimylimo;

O jei pagailėjimą tur Jis ant griešnųjų,
Ant žodžių žadėjime leidžiasi viernųjų.

Tenai dūšia labiausiai troškimą Jo turi,
Nekaip sargai budriausi pirma aušros žiūri,

Bus man gerai, ir viltį Ponuje padėsiu,
Ir savo geradėją visados minėsiu.

Nes Jis savo viernųjų yra gelbėtoju,
Tasai Ponas griešniemis ir Išganytoju. Amen.