Kurs į apieką

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Kuris į apieką Dievo“ (LTRF pl.1267-03). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Kurs į apieką Dievo atsiduosis,
O visa širdžia, visad Jamui klosis.
Jam apgynėju Dievas, galiu tarti,
Nei jokia baimė man jau nebus karti.

Iš medžiojančių saviep ištrauks Dievas,
Baisioj pavietrėj gelbės tasai Tėvas,
Po sparnais savo užlaikys visada,
Po Jo plunksnomis turėsi vigadą,

Galybėj Dievo tvirtas apgynimas,
Su Juom būdami, nakties išgandimas;
Ir visos baimės užpuolančių strielų,
Nieko nedarys, o tu būsi čielu.

Po vienos šalies puls galvų tūkstantis,
Daugiaus ir antros nesieks ištinkantis,
Tavęs tas mecius, o tu tačiaus savo
Akia regėsi, ką griešnieji gavo.

Jog tarsi Ponui: Tu tai mano viltis,
Aukščiausias Dievas taip mane gelbėjo,
Nepasieks tavęs nei jokis priepuolis,
Nuo tavo namų pragaištis attolins,

Aniolams savo liepsiu jus sergėti,
Anie jus visad, kur tiktai žengsite,
Ant rankų nešios, idant keliaudami,
Eitumėt, kojas niekur nežeisdami,

Baisias gyvates be baimės miniosi,
Per žalčius, savęs nežeisdams, vaikščiosi.
Ant velnio smarkaus be pragaišties sėsi,
Ant didžio smako drąsiai jodinėsi.

Klausyk, ką kalba Ponas, jog mylėjo,
Mane su širdžia teisia vaikštinėjo.
Ir aš jį taipo baimėj jog visokioj,
Neužmiršiu, bet ginsiu dienoj tokioj,

Balsas jo nebus maniep paniekintas,
Aš su juom visad per mane apgintas.
Tegul tai žino, jog jį padidinsiu,
Ir žilu plauku ir šlove linksminsiu. Amen.