Garbė ir šlovė

Garbė ir šlovė, malonės didės,
Viešpatie, Tavo ant amžių žydės;

Ir mes jau sotūs Tavo gerybe
Atduodam garbę širdies linksmybe,

Dovanas Tavo sau atmindami:
Darome dėkas Tau giedodami,

Dėl mūsų gimęs sunkiai kentėjai
Už mus ant kryžiaus mirti norėjai.

Eidamas mirti, dovaną naują,
Davei mums Tavo kūną ir kraują.

Kūną, kuriame už mus kentėjai,
Ir kraują, kurį už mus praliejai.

Tikime žodžiui, Viešpatie, Tavo,
Jog čia Dievystę paslėpei savo.

Paslėpei drauge iš Panos imtą
Žmogišku būdu niekad nepaimtą.

O! Dieve mūsų būk pagarbintas,
Už tas mums duotas dovanas šventas.

Duok mumis meilę, duok ir teisybę,
Atleidęs mūsų sunkią kaltybę.

Tegul širdimis ir balsu visi
Tau garbę duodam: Tu mus valdysi.

Išganyk, kuriuos taip numylėjai,
Kad kūnu Tavo penėt norėjai:

Garbė ir šlovė Traicei Aukščiausiai,
Tėvui ir Sūnui, Dvasiai švenčiausiai. Amen