Tavęs meldžiame, o Dvasia švenčiausia

Aprašymas

Gaida kaip: „Būk sveika, duktė Tėvo Amžinojo“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Tavęs meldžiame, o Dvasia švenčiausia,
Jog Apaštalams davei gausingiausiai,
Kada pripildei širdis dangiškomis
Jų dovanomis.

Apšvietė anie pamokslais tą svietą
Dangiškais, apšviesk Tu pats kožną vietą.
Be vieros tikros, per tarnus mokintus
Nėr užlaikyta.

Apšviesk ir mūsų išminties tamsybes,
Užkastas griekais, idant tarp šviesybės
Būdami gerų darbų, vale savo,
Pildytumėm Tavo.

Tėve vargstančių Tu palinksmintojau;
Nuliūdusiųjų didis gelbėtojau;
Per griekus žmogus pragarą sau pelno:
Ir baisų velnią.

Palinksmintojau mūsų Tu brangus;
Dūšiai ir kūnui dovanoji dangus;
Ateini kada už griekus gailimės,
Tikrai meldžiame.

Po vargų esi Tu atsilsėjimu,
Linksmybę aptur Tavo pribuvimu;
Be Tavęs žmogaus gyvenimas niekas:
Prie grieko griekas.

Tu bjaurias širdis apvalyk ligotas,
Maž nemirštančias griekuose saugotas:
Tegul bus liuosos, prašom, prie mirimo
Nuo prapuolimo.

Septynias Tavo dovanas duok tiemis,
Kurie tur viltį Taviep, duok visiemis
Gerai gyventi, o kad liksim svietą,
Duok danguj vietą. A.