Jau užžengė Kristus

Jau užžengė Kristus dangun iš šio svieto,
Prižadėjęs mumis paskirt danguj vietą;
Palaiminęs Anuos visus ir Motiną,
Pargrįžo į dangų pas Dievą amžiną.

Gandos Apaštalai nuo Jėzaus palikti,
Bijojos anie su žydais sutikti,
Ramino juos Jėzus, nieko nebijokit,
Ateis Dvasia šviesos, išbaigs jumis mokyt.

Pamokins, kaip gyvent ir viską prisakys,
Pakėlęs į dangų rankas taip ir akis,
Aukštyn, aukščiau, aukštesnei kas kartą
Pagrįžo Jėzus jau į dangaus vartus.

Tą ir apaštalai visi ten regėjo,
Kolei už debesų Jėzusas užėjo.
Aniolai linksmybės su džiaugsmu įleido,
Garbino Viešpatį, parpuolę ant veido.

O! kokią linksmybę šiandien dangus gavo,
Sulaukęs karaliaus ir Viešpaties savo.
Pagrįžo karalius, iš vargų taip didžių,
Plaktas, kryžiavotas, su perverta širdžia,

Jis parodė mumis, kaip reikia daryti,
Idant galėtumėm dūšią išganyti,
Idant ant to svieto čion vargus nukentę,
Galėtumėm danguj būt su Dievu šventu,

O! Jėzau mieliausias, kurs pas Tėvą esi,
Kada jau ir mumis pas save nuvesi,
Gyventi varguose labai yr ne pigu;
Kaip primenu vargus, ant svieto jau ilgu.

Už nieką čion turiu tas tuštybes svieto,
Kada atsimenu, jog yr danguj vieta.
Pribūk man, o Pone, su pašalpa Tavo,
Priglausk mane griešną pats iš meilės savo.
Amen.