Sveiki, sulaukę šventų Velykų

Sveiki, sulaukę šventų Velykų,
Didžios linksmybės dėl katalikų,
Išganytojas kėlės iš grabo,
Traicios švenčiausios antra asaba.

Iš numirusių kėlusį Kristų
Garbinkim visi su širdžia čysta,
Jogei didžiausiai mus numylėjo,
Kad išganyti mūsų atėjo.

Ak! mylėtinas už tą malonę
Kursai ant svieto gavo kelionę,
Ir taip gyveno vargingai ant svieto,
Taisydams mumis danguje vietą.

Žydai regėjo Jo vargingą stoną,
Ir netikėjo į dangaus Poną,
Kankino, plakė, nukryžiavojo,
Perdūrė šoną, grabe kavojo,

Užpečėtyjo ir sargus statė,
Kaip kėlės Jėzus, sargai nematė:
Šviesybės Jėzaus tie parsigando,
Kad žiūri graban, kūno neranda;

Bijojos didei sūdžios Piloto,
Uždraudė sargus, kad nežinotų,
Mes tikrai tikim visi katalikai,
Ką tiktai Jėzus mumis paliko.

Prašau, regėdamas malonę didę,
Kur gerai daro, o ne užvydi
Duos mumis gerą šį gyvenimą,
Ir laiką savo garbinimo.

Tu pats palaimink didį ir mažą,
Ir gyvenimą duok kožnam gražų,
Padėk mums, Jėzau, ant kožno meto,
Duok su linksmybe turėt sveikatą.

O kada dūšia skirsis nuo kūno,
Priimk kaip tėvas laidoką sūnų,
Kad mes palikę ašarų klonį,
Giedotumėm Tau, švenčiausias Pone. Amen.