Linksmą dieną apturėjom

Linksmą dieną apturėjom, kurios iš seno no-
rėjom, Jėzų kėlusį girdėjom,
Aleliuja, Aleliuja.

Aleliuja, jau išvydo Jėzų, kursai svietą gydo,
Žmogus tas kėlės užtiesą;
Aleliuja, Aleliuja.

Nuo to ir velniai drebėjo, kurs pragarą per-
galėjo, Tėvus šventus išgelbėjo:
Aleliuja, Aleliuja.

Per tris dienas tenai buvo, Tėvus šventus pa-
linksmino, potam liepė eit su savim,
Aleliuja, Aleliuja.

Kurie tamsybėj būdami, labai graudžiai rau-
dodami, išvydę džiaugės tardami:
Aleliuja, Aleliuja.

Atnešei geistas linksmybes, Viešpatie didžios
galybės, gelbėk mus nuo tos tamsybės,
Aleliuja, Aleliuja.

Didį tada džiaugsmą gavo; per Išganytoją
savo, kurio iš seno geidavo,
Aleliuja, Aleliuja.

Kėlės galybė amžina, ženklų grabo nejudino,
sargus grabo pergandino,
Aleliuja, Aleliuja.

O! kad Kristus prisikėlė, mokintiniams pasi-
rodė ir Motinai apsireiškė,
Aleliuja, Aleliuja.

Aniolams savo tardamas, pas Motiną juos
siųsdamas, žinią jai duoti geisdamas,
Aleliuja, Aleliuja.

O! jūs, Aniolai gražiausi, eikit pas Paną
švenčiausią, Motiną mano mieliausią,
Aleliuja, Aleliuja.

Nuo manęs ją pasveikinkit, giedoti anai at-
minkit, Viešpačiu dangaus vadinkit,
Aleliuja, Aleliuja.

Šviesybė, kurią turėjo, su ta prie Motinos ėjo,
sveikinti aną pradėjo,
Aleliuja, Aleliuja.

Pilna, tardams, būk linksmybės, Motina di-
džios gerybės, po tavo baisios kartybės,
Aleliuja, Aleliuja.

Atsakė: sveikas, saldžiausias Jėzau, sūneli
mieliausias, džiaugsmas pasaulei didžiausias,
Aleliuja, Aleliuja.

Jau linksmybę apturėjau, kad tave gyvą re-
gėjau, viso gavau, ko norėjau,
Aleliuja, Aleliuja.

Ronas ir veidą švenčiausią, bučiavo Jėzaus
gražiausio, potam džiaugsme persistojo,
Aleliuja, Aleliuja.

Jėzau! Per Tavo kėlimą, duok mums griekų
atleidimą, potam dūšios išganymą,
Aleliuja, Aleliuja. Amen.