Sveika Marija, Motin mieliausia

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveika, Marija, Dievo motina“ (LTRF pl.1223-08). Pagiedojo: Pranė Barisienė (Marmantavičiūtė) (50 m., gyv.  Bucinciškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

2) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „[Sveika] Marija [Motin mieliausia,] užtarytoja [mūsų brangiausia, užtarytoja] ir gimdytoja“ (LTRF pl.1225-03). Pagiedojo: Pranė Barisienė (Marmantavičiūtė) (50 m., gyv.  Bucinciškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

3) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveika, Marija“ (LTRF pl.1268-02). Pagiedojo: Katrė Šilanskienė (68 m., g. ir gyv. Andriūnų k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

4) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Sveika, Marija, Motin mieliausia“ (LTRF pl.807-04). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Sveika Marija, Motin mieliausia,
Užtarytoja mūsų brangiausia.
Užtarytoja ir gimdytoja,
Motina Dievo mūsų mieliausia.

Sveika Motina, Jėzaus gimdytoja,
Ir ant to kryžiaus numarintoja,
Saulė kad verkė, žemė drebėjo,
Kada ant kryžiaus Jėzus merdėjo.

Saulė tuokartu temti pradėjo,
Jėzui mirštančiam uolos skeldėjo.
Upė Cedrono teka iš šono,
Brangiausio mūsų Jėzuso Pono.

Ak! atmink, žmogau, bent ant Jo smerčio,
Apmazgok krauju Jėzuso Pono,
Apmazgok griekų bjaurybes tavo,
Kad regėtumei tu Dievą savo.

Ak! atmink, žmogau, bent ant Jo smerčio,
Jog Dievas tavo ant kryžiaus miršta,
Paukšteliai patys lėkdami šaukia,
Kad Pons mieliausias ant kryžiaus kabo.

Visi jau medžiai linkti pradėjo –
Didi ir maži Jėzaus gailėjos.
Lapeliai vysta ant žemės krinta,
Kad Pons mieliausias ant kryžiaus miršta.

Tad ir ant kryžiaus žvaigždės puldamos,
O visas dangus atsiverdamas.
Ir žvėrys kaukė, didžiu balsu šaukė,
Kad Pons mieliausias ant kryžiaus alpsta.

Visokios upės vagomis bėga,
Nešdamos jūron visokį sniegą.
Kaip jūroj smilčių, taip mano griekų,
O širdis mano neatboj nieko.

Ak! tu puikybė baisi šio svieto,
Veizėk ant kalno verksmingą vietą;
Jėzus mieliausias ant kryžiaus kabo,
Dėl manęs žmogaus baisiai nelabo.

Ak! širdis mano kodėl neplyšti,
Už griekus savo greitai nemiršti.
Kad ateis verksmas, dantų griežimas,
Bus nepabaigtas tenai šaukimas.

Karščiausios ugnys degti pradėjo,
Ir peklos durys jau atsivėrė.
Velniai prakeikti jau taiso kančią,
O dūšia mano dar nepabunda.

Gailėkis, žmogau už griekus savo,
Kad Pons mieliausias miršta dėl tavęs,
Kalnus, šaltinius, gilius upelius,
Pripilk ašaroms už Jo sopulius.

Aniols ant sūdo graudžiai sutriūbys,
Dangų ir žemę visą sujudys.
Ką aš tad veiksiu, kur pasidėsiu,
Kad ant pakalnės ašarų stosiu.

Šiandieną grįžtu aš ant pakūtos,
Išklausyk, Jėzau, nors toj valandoj.
Kad dūšia mano trokšt išganymo,
Duok man malonės, Jėzau gavimą. Amen.