Raudok o dūšia kiekviena

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Raudok o dūšia kiekviena,
Ašaras išliek šiandieną,
Kančias Jėzaus regėdama
Ir apie tas dūmodama,
Kokias bėdas iškentėjo
Ir daugel vargų turėjo.

Išvysk Jėzų nuvargintą
Ir ant kryžiaus sukruvintą,
Sutvertojo to gailėkis
Ir aną į širdį dėkis.
Jėzau, kursai kenti gana,
Atleisk prastojimus mano.

Jėzų žydai sopulingai
Korojo ir neteisingai,
Kad iš kūno kraują liejo,
Ir plakti smarkiai pradėjo,
O kad karūną spaudino
Ant galvos, visaip marino.

Kūną Jėzaus suraišiojo
Ir baisiai nukryžiavojo,
Rankas kojas apvarvino,
Kad sąnarius sukruvino;
Gyslas tąsė, kraują leido,
Kiaurai jo suspaudė veidą.

Nerodė Jėzui malonės,
Žydai prakeiktieji žmonės,
Į nieką verčia jo gerybes,
Paniekina ir galybes,
Kad neprieteliai Jį regėjo,
Gailestį didį turėjo.

Labai karčiai ašarojo,
Kad Motina švenčiausioji,
Išvydo baisiai kruviną
Jėzusą, savo patiešijimą,
O! sopulius taip didelius,
Kalb: kenčia mano Sūnelis.

Teein su kryžium šlovingiausias,
Pas mane Sūnus mieliausias,
Kryžiui kraujas Avinėlio:
Aukščiausiojo danguj Tėvo,
Atiduokit man mieliausią
Širdies džiaugsmą man didžiausią.

Dėlei kančių Jėzau Savo,
Kurias kenčia kūnas Tavo,
Dūšių silpnų gydytojau
Ir visų apveizėtojau
Jėzau, kursai vargsti gana,
Išpildykie viltį mano.

Širdis mano, kur svarstaisi,
Kodėl tvirta nedaraisi,
Jog su verksmu nedūmoji,
Apie tą išganytojį.
Jėzau, tu man teikis duoti,
Tavo kančias apraudoti.

O Viešpatie garbingiausias,
Jėzau Kristau maloniausias,
Tu Karalius, Dievs šlovingas
Esi dabar sopulingas;
Atleisk visas mums kaltybes,
O duokie dangaus linksmybes. Amen.