Dieve mūsų, Dieve didis

Aprašymas

Nata kaip: „Sakyk, Jėzau, kur buvojai“ arba: „Dūšia mano, garbink Dievą“ Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

Dieve mūsų, Dieve didis,
Ankstybę aušros išvydęs,
Tave iš širdies garbinu,
Tavo gerybę šlovinu.

Būk ant amžių pagarbintas,
Dieve mūsų, Dieve šventas;
Kursai iš didžios malonės
Tavo, mus apveizi žmones.

Kasdieną ranka atvira,
Pripildai Tu viso gero;
Peni mus Tavo brangiausiu,
Kūnu ir Krauju švenčiausiu.

O, Dieve, į ausis savo,
Priimk maldas tarnų Tavo,
Davęs pradžią dienos gerą,
Duok mums, Dieve, ir vakarą.

Mus piktybės kad apsėda,
Tu pats stiprink mūsų pėdas,
Į kelią Tavo teisybės
Vesk mus visus nuo bjaurybės,

Širdies mūsų pageidimus,
Darbus, žodžius, ištarimus,
Vesk ant gero, kad neklystų,
Nedaleisk mums, Jėzau Kristau.

Tegul piktą niekindami,
Tave tikrai mylėdami,
Idant kur Tu, ir mes tenai
Visi būtumėm amžinai. Amen.