Dievas tvirtybių mūsų gelbėtojas

Dievas tvirtybių mūsų gelbėtojas,
Prispaudimuose tikras padėtojas.
Nesibijosim, nors žemė judėtų,
Kalnai į marias krisdami drebėtų.

Vandenys drumstės ir ūžimas kilo,
Kalnai drebėjo prieš Jo didžią sylą.
Sraunybė upės linksmin miestą Dievo,
Pašvent bažnyčią Aukščiausiojo Tėvo.

Dievas viduje nebus pajudintas,
Gelbės mus anksti Viešpats didžiai šventas.
Bijojo žmonės, lenkės karalystės,
Judinos žemė nuo balso dievystės.

Dievas tvirtybių didis geradėjas,
Dievas Jokūbo, mūsų apgynėjas.
Eikit, veizėkit, darbus mūs’ Viešpaties,
Tokių stebuklų dar niekas nematęs.

Į kraštą žemės atmes vainos tinklus,
Sulaužys strielbas ir sutrupįs ginklus.
Ugnimis degins uždengtuvę kietą:
Nebus naudinga jau dėl laimės svieto.

Nusiraminę dabar paveizėkit,
Jog esmi Dievas, į mane tikėkit,
Tarpo giminių būsiu paaukštintas,
Visoj’ pasaulėj’ Viešpačiu vadintas,

Dievas tvirtybių tikras geradėjas,
Dievas Jokūbo mūsų apgynėjas,
Dieve, Tau garbę duodame aukščiausią,
Tėve ir Sūnau ir Dvasia švenčiausia. A.