Kada Viešpats Jėzus ant svieto platybės

Kada Viešpats Jėzus ant svieto platybės,
Mokindamas, stebuklų padarė daugybes,
Dvylika vyrų skyrė prie savęs mokinti,
Kad anie šventą mokslą galėtų platinti.

Nemažas tarnas Dievo, Jėzaus mokintinis,
Švents Endriejus, Betsedoj’ žydų žemėj’ gimęs,
Nuo jaunų dienų savo buvo tikru žveju,
Tą darbą sau pildė kožnu geru atveju.

Švents Endriejus pajutęs Krikštytoją Joną,
Sakant pamokslus graudžius apie Jėzų Poną,
Tuojaus apleidęs darbus senus tinklus tėvo,
Ėjo klausyti žodžių apie Sūnų Dievo.

Kad šventas Jonas išvydo Jėzų ateinantį,
Švents Endriejus išgirdo taip Joną sakantį:
Šitai Avinėlis Dievo, kurs griekus naikina,
Šitai sūnumi yr’ Tėvo amžino.

Kad švents Jonas taip aiškiai tuos žodžius kalbėjo,
Švents Andriejus išgirdęs prie Jėzaus skubėjo.
Norint buvo pametęs ganytoją savo,
Antrą kartą pašauktas, Viešpačiui tarnavo.

Kad Viešpats Jėzus kančias nukentėjo,
Iš grabo atsikėlęs, į dangų nuėjo,
Tada šventas Endrijus per svietą eidamas,
Visur mokslais Jėzuso žmones mokindamas.

Kada į miestą Petras šventasis atvyko,
Tuojaus baisūs pagonys Endriejų apniko,
Sūdžia būdams apjakęs, ir širdies kietume,
Šventą Endriejų plakė, mušė, draskė, stūmė.

Po tokio kankinimo naujas kančias darė,
Šventą vedė prie kryžiaus, kurs išvydęs tarė:
Sveikas, kryžiau brangiausias, Viešp. pašvęstas,
Per dasilytėjimą sąnarių papuoštas.

Atimk mane nuo svieto, atduok mokintojui,
Tikram Dievui Jėzusui ir Išganytojui,
Kaip per kryžių atpirkai nuo peklos tamsybės,
Taip per kryžių priimk mane į dangaus linksmybes.

Tuojaus kotai nelabi šventą nukryžiavojo,
Rankas, kojas virvėmis prie kryžiaus raišiojo,
Tada šventas Endriejus aukštai kybodamas,
Sakė graudžius pamokslus, žmones mokindamas.

Per dvi dieni kybojus: sūdžioms įkyrėjo,
Tuojaus rodą padarė, nuleisti norėjo;
Bet šventasis nuo Pono Jėzuso to prašė,
Idant daleistų numirt, karštas maldas nešė.

Viešpats išklausė ano meldimą žemiausią,
Priėmė tuojaus dūšią į dangų aukščiausią,
O šventasis Endriejau, Jėzaus mokintini,
Melskis dabar ir smerčio adynoj’ už mane.

Idant ir aš veizėdamas ant paveikslo tavo,
Su gailesiu apverkčiau didžius griekus savo,
Kurs nenukenčiau mažų priespaudų to svieto,
Kokia manęs po smerčio laukia amžiaus vieta.

O, Jėzau, maloniausias, kurs dangų sutvėrei,
Atpirkdams mus nuo peklos, ant kryžiaus merdėjai,
Susimilk ant mūsų per maldas šventųjų,
Tegul Tave garbina būriai išrinktųjų.

Nes mes patys melstiesi nedrįstam už save,
Prašom S. Endriejaus, kad melstų pas tave,
Teikis, Jėzau, išklausyt maldos išrinktųjų,
Atleidęs kaltes mūsų, statyk tarp šventųjų. Amen.