Tėve vargdienių, Rėdytojau viso

Aprašymas

Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Tėve vargdienių“ (LTRF pl.568-03). Pagiedojo: Adomas Kavoliūnas (80 m., g.1857, Penionių k., Anykščių vls., Utenos apskr., gyv. Penionių k., Anykščių vls., Utenos apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

  1. Tėve vargdienių, Rėdytojau viso,
    Štai mums varguose jau akys pratįso;
    Kasdien visokiais nuopuoliais prispausti,
    Nei Tavo malonės nebegalim jausti.
  1. Dirbam vargdami ir prakaite plūstam,
    Ir lietuj’ mirkstam ir ant saulės džiūstam,
    Esam pailsę varge ir prakaito pilni,
    Dažnai suklumpam po pagundoms velnio.
  1. Jei daržai pūsta, jei galvijai puola,
    Jei kada pievos neželia, prapuola,
    Jei dirvoj’ javų neužauga vaisius,
    Arba kitokius kryžius kenčiam baisius:
  1. Dažnai sumurmam sopuliais aptvinę,
    Dažnai išblaškom viltį paskutinę,
    Gaištam nuopuolyj’, o aklybėj’ savo
    Niekad neprašom padėjimo Tavo.
  1. O jei mus savo dovanomis apkrauni,
    Niekad nuo mūsų padėkos negauni:
    Ar mes esam laimėj’ ar nuopuolyj’ klystam,
    Ne Tau, bet savo daliai pripažįstam.
  1. Be tavo meilės širdis jau užšalo,
    Ir visu piktu apaugo be galo,
    Ir žodžiai, kuriuos Dvasia jos pasėjo,
    Džiovoj’ pagundų visai nusilpnėjo.
  1. Vargais ir griekais visiškai parimti,
    Vienok negalim be Tavęs nurimti,
    Varguos’ ir griekuos’ giliau kaskart skęstam,
    Vienok silpnybėj’ Taviep’ šaukt nedrįstam.
  1. Tu-gi pats, Tėve, paduok savo ranką,
    Skęstančiam duok man tėvišką pagalbą,
    Duok dūšioms loską ir dvasios šviesybę,
    Duok širdims meilę ir kantrybę.
  1. Apšviesk mus viera, meilę duok išpilti,
    Ir dėl ramumo duok mums šventą viltį.
    Palinksmink širdis žmonelių verksmingas,
    Atleisk mums griekus, būk mielaširdingas.
  1. Išklausyk dūšias kuom tikt josios skundas
    Ištrauk iš dūšių velniškas pagundas,
    Kūno geidulius ir svietiškus norus,
    Mislis, kalbas ir darbus nedorus.
  1. Duok mums pakajų svietui pažadėtą
    Ir širdyj’ mūsų dėl sav’ apskirk vietą.
    Būk su mumis drauge visuose daiktuose,
    Ašaras šluostyk, pastiprink varguose.
  1. Kaip mums su Tavim bus ramu ir drąsu,
    Palaimink laukus ir galvijus mūsų,
    Kad javai dirvoj’ niekad nepražūtų,
    Kad vargai mūsų be vaisiaus nebūtų.
  1. Nemėgink mūsų priepuoliais nelaimių,
    Budink mus loska ir Dieviška baime.
    Laikyk ant dūšios ir ant kūno sveikus,
    Šelpk mus kaip tėvas tikras savo vaikus.
  1. Duok, kad per savo vargus ir kantrybę,
    Užsidirbtumėm nuopelnų gausybę.
    Nuopelnais kančios Jėzuso pašvęsti,
    Apturėtumėm dangaus karalystę. Amen.