Tikiu, jog Dievas, o!

1.
Tikiu, jog Dievas, o! yra teisingas,
Geras geriemis, ant piktų rūstingas,
Dievui asabos trys vienam buvime,
Dėl mūsų žmogum Sūnus Dievo gimė.

2.
Gimė iš Panos, taip Dievas norėjo,
Dėl mūsų griešnų kraują savo liejo,
Mirė ant kryžiaus, nužengė peklosna,
Kėlės po smerties, užžengė danguosna.

3.
Iš dangaus ateis, ir mus visus sudys,
Kad balsas triūbos iš grabų pabudins:
Gerų dešinė, piktų kairė šalis,
Danguj’ gerųjų, pekloj’ piktų dalis.

4.
Septyneriokį davė Sakramentą,
Jėzusas: Krikštą, Dirmavonę šventą,
Pakūtą, Kūną savo, Kunigystę,
Mirštant Tepimą, sekmą Moterystę.

5.
Iš Sakramento paein išganymas,
Ir išsipildo mūsų atpirkimas,
Tikri krikščionys griekus naikint gali
Tais Sakramentais, ir gaut dangaus šalį.

6.
Kristusas davė Petrui raktus skarbų,
Nuopelnų savo ir Šventųjų darbų,
Atlaidus: o tie koronę naikina,
Kurią ant dūšios griekai at’dangina.

7.
Jeigu kas kaltes ant savęs užtraukia,
Po smerties tikrai ano čysčius laukia;
Iš ten gal teisių maldoms išvaduoti,
Ir geri darbai gali pagelbėti.

8.
Su šventais dangaus draugystėj’ esame,
Kad juos šlovinam, Dievą garbiname,
Jų šventus kaulus, ir abrozdus daro
Šlovint, kuom vierą, katra yr’ taip gera.

9.
Septyni darbai yr’ mielaširdingi,
Artimų kūnams rodyt reikalingi;
Penėt alkanus, pagirdyt trokštančius,
Išpirkt kalinius, paramint sergančius.

10.
Nuogą apdengti, pakast numirėlį,
Pakeleivingą priimt’ kaip svetelį,
Septynius daiktus reikia užlaikyti,
Artimo dūšia jei klyst’, pataisyti.

11.
Abejojantiems duot’ rodą, kaltybę
Atleist, kęst kantriai skriaudas, o linksmybę
Daryt’ nuliūdusiems, melstis už artimą,
Prastus pamokint, duos Dievas išganymą.

12.
Aštuoni Dievo palaiminimai:
Dvasioj’ kas ubags, ir nežiūr pykimo
Būk čystas, tykus ir mielaširdingas,
Ramus, alk, trokškie, kęsk ir būk teisingas.

13.
Keturi griekai, kurie dangun šaukia,
Našlaičių skriauda, ir algą nutraukia,
Kad kas uždirbta, žmogaus užmušimas,
Vieno su kitu bjaurus griešijimas.

14.
Septyni griekai didieji: puikybė,
Troškimas lobių, bjaurybė, rūstybė,
Apsirijimas ir pavydėjimas,
Ant tarnavimo Dievui tingėjimas.

15.
Devyni griekai kitų prirašyti:
Rodyt, dirbt darbus, kurie užsakyti,
Su griešijančiais suderėt ant griekų,
Pagirti griekus, ir juos daryt nieku.

16.
Privest į pikta, nekalbėt, kur reikia,
Nelemtos draugės kada kas nepeikia;
Regi neregi, piktą užtur daiktą,
Neteisiai gina piktą ir prakeiktą.

17.
Šeši yr’ griekai prieš Dvasią švenčiausią,
Abejojimas ir viltis, didžiausia,
N’iškentėjimas, prieštaras teisybei,
Nedarąs pakūtos, drąsumas piktybėj’.

18.
Ko tikt bažnyčia šventa moka Rymo,
Per raštą, raktų anai padavimą,
Nuo Jėzaus Kristaus, tai aš vis priimu,
Ką tvirtint geidžiu kraujo praliejimu.

19.
Toj’ vieroj’ noriu gyvent ir numirti,
Nuo savęs, Dieve, nenorėk atskirti.
Tegul danguje Tavo regėjimu,
Bus užmokėta mano tikėjimui.

20.
Taip tikiu, Jėzau, jog iš loskos Tavo,
Nusidėjimus išnaikinsiu savo,
Ir imsiu dangų, pirktą Tavo krauju,
Nors nutrotyju kasdien grieku nauju.

21.
Jau neapkenčiu visokių bjaurybių,
Dėl Tavo meilės, gerybe gerybių,
Viešpatie, griekų prašau atleidimo,
Užlaikyk, meldžiu, nuo paskandinimo.

22.
Užtaryk už mus, Motina švenčiausia!
Tu mumis nuvesk pas Sūnų mieliausią,
Dievo Šventieji, melskitės už mumis,
Idant danguje būtumėm su jumis. Amen.