Pabaiga šventos dienos štai prisiartino

Pabaiga šventos dienos štai prisiartino,
Dūšia tą tur patieką, jog Dievą garbino;
O! Dieve Visagalis, visų Sutvertojau,
Gerybių loskų Tavo mums dovanotojau.

Jog davei dieną šventa, laiką taipo brangų,
Kad Tave garbindami, pelnytumėm dangų,
Šventos dienos garbingos pasibaigė šviesa,
Ateina naktis tamsi, labai liūdnas čėsas.

Nors tamsioj’ naktyj’ yra atilsio adynos,
Drauge ir ta tamsybė, amžinums artinas,
Į amžinastį tikrai kožnam reiks ten stoti,
Kokiam’ čėse, valandoj’, ak! kas gal žinoti.

Širdis permislydama su baime pabunda,
Teisingą reiks išduoti saužinės rokundą,
Apieravoju širdies giliausią pakarą,
Maldas tos visos dienos ryto ir vakaro.

Maloniausias Jėzau! ak nukryžiavotas,
Tu čion sunkiai ant kryžiaus merdėjai ronuotas,
Tau pasiliecavoju, aš galvą nulenkęs,
Dūsauju apmislydamas Tavo ronas penkias.

Užtarytoja griešnų, o Marija Pana,
Prie Tavęs atsišaukiu su maldomis mano,
Gelbėk, o Švenčiausioji, štai mane mizerną,
Tau atsiduodu čielai, su širdžia pakarna.

O! šventasis Aniole sarge dangiškasis,
Visokis maldos man’ tu drauge tikrasis,
Kursai ant garbės Dievui vadini, užprašai,
Tikrai maldas darytas į knygas užrašai.

Teikies mane sergėti nuo pikto visokio,
Prie tavęs atsišaukiu aš su malda tokia,
Kaipo ligšiol sargėjai, dar toliaus dabotum,
Mane nuo neprieteliaus visad apsaugotum.

Šventas Juozapai, tėve, Jėzaus nešiotojau,
Dūšių mirštančių tarnų tikras gelbėtojau,
Kad ateis paskutinė, man smerčio valanda,
Tegul malonę, dūšia pas tave atranda.

O! šventi jūs patronai, dangaus gyventojai,
Reikaluos’ dūšios būkit man užtarytojai,
Vardą jūsų nešiodams, aš prie jūsų šaukiu,
Per jūsų užtarymą sau patiekos laukiu. Amen.