Kada aušra jau užteka
Aprašymas
Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Kada aušra jau užteka“ (LTRF pl.1106-05). Pagiedojo: Katrė Kralikauskienė (53 m., gyv. Ilgakiemio k., Žasliai vls., Trakų apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1939, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
Kada aušra jau užteka,
Naują atranda patieką,
Marės, žemė, visi žvėriai,
Jog anuos, Dieve, sutvėrei.
O žmogus, kursai be galo,
Apipilts malone Tavo,
Bile tiktai sau primintų,
Dėlko Tavęs negarbintų.
Kaip tikt akis miegs apleido,
Keldams aukštyn savo veidą,
Tuojaus jieškau Dievo brangaus,
Čion ant žemės ir ant dangaus.
Kad iš lovos atsikeliu,
Mislyt kitaip aš negaliu;
Tiktai vieno trokštu Tavęs,
Kurio jieškau šalip savęs.
Daugel sveikų gult nuėjo,
Kuriuos smertis ten užspėjo,
Mes dar gyvi pasijutom,
Idant garbę dar Tau duotum.
O! Dieve mūsų mieliausias,
Išganytojau brangiausias,
Duok mums Tave čion garbinti,
Ir prapulties nepažinti. Amen.