Šitai prapuolei

Velnias:
Šitai prapuolei, į peklą įpuolei,
Atmesk Dievą, o priimk velnią
Už tėvą.

Aniolas:
Dabartės vilties daugiau nenustok,
Tiktai griešninke, tu pasitaisyk.

Velnias:
Tikėki tikrai, prapulsi amžinai,
Dievą rūstinai, velnią linksminai
Per amžių.

Aniolas:
Nekoros Dievas dide sragybe,
Tiktai atmeskie savo piktybę.

Velnias:
Šitai jau dekrets, negausi dangaus,
Kristuso kraują per grieką bjaurų
Pamynei.

Aniolas:
Veizėk ant kraujo Jėzaus mieliausio,
Turėkie viltį kančioj karščiausioj.

Velnias:
Nebreik pakūtos, šitai ir kančios,
Peklos galybėj, ugnies karštybėj
Sudegsi.

Aniolas:
Štai liejas kraujas iš ronų Jėzaus,
Kursai užgesins ugnies pragarus.

Velnias:
Strielbos, armotos, kulkos, granotos,
Perkūnai, žaibai, smertis, sunkybės
Ant tavęs.

Aniolas:
Vis tai užturės Dievs ranka savo,
Tikrai tikt padėk tu viltį tavo.

Velnias:
Guli sau ramiai, Dievs gyven amžinai,
Liepsnas gatavoj be galo pekloj
Dėl tavęs.

Aniolas:
Kas gal gulėt be rūpesčio,
Kurį teikeis saugoti, Jėzau.

Velnias: 

Laikas pabusti, Dievą pamesti,
Velniui tarnauti, pragarą gauti
Su mumis.

Aniolas:
Laikas pabusti, griekus pamesti,
O vienam Dievui tikrai tarnauti.

Velnias:
Dievs tokio tarno neim’ po sparnu,
Kurio piktybes, širdyj rūstybes
Pažino.

Aniolas:
Ne taip yr’ smarki tėviška ranka,
Kaip yra baisi pekliška kančia.
Vienam Dievui tu save pavesk,
Su juo gyvensi ir karaliausi
Ant amžių. Amen.