Pakolei, griešninke, griekuose gulėsi

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Pakol, griešnyke, griekuose gulėse“ (LTRF pl.811-04). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Pakolei, griešninke, griekuose gulėsi,
Pakol iš tų darbų keltis nenorėsi:
Ei, atsibuskie, žmogeliau,
Jau neprietelius atkeliauja,
Tavo brangios dūšios pagauti.

Pačioj jaunystėj ir nuo mažų metų,
Daugel yra griekų ir ant daugel vietų,
Kurias tu drąsiai papildei,
O per pakūtą nedildei,
Kam taip labai užtęsei!

Atėjai į stoną jaunystės tavo,
Juo didžiaus tuo metu griekas valią gavo,
Ak, ak, pakūta, kur esi,
Jei dabar, žmogau, neliesi
Ašarų, už griekus taip didžius.

Neperstojai griešyti, neužgydei ronas,
Dėl tavęs atvertas buvo Jėzaus šonas.
Bredi į griekus kasdieną,
Nedarai kartą nei vieną
Teisingos pakūtos už griekus.

Amžis tavo bengias, senatvė atėjo,
Dar tikros pakūtos daryt nepradėjai.
Sergėkis greitai, seneli,
Gelbėkie savo dūšelę,
Per gerą pakūtą už griekus.

Smertis dalgiu norėdams galvą nukirsti,
Ateis su adyna, kada reiks numirti,
Po akių Sūdžios reiks stotis,
Sunkią rokundą išduoti,
Visų piktų darbų ir gerų.

O po sūdo Dievo amžinastin eiti,
Ar danguj gyventi ar pekloje verkti,
Ak, ak, griešninkai,
Jei griekus savo išnaikai,
Per gerą pakūtą už griekus.

Štai Dievas geras, dar tau laikas yra,
Vis tai apturėsi tikt rūpinkis tikrai.
Pulk, pulk prie kojų Jėzuso,
Liedams ašaras už savo
Griekus, papildytus ant svieto.

O Dieve geriausias, Dieve maloniausias,
Idant nepražūčiau aš žmogus pikčiausias.
Turiu aš viltį prie Tavęs,
Jog neatmesi nuo savęs,
Duosi danguj vietą ant amžių. Amen.