Dieve gerybėj esi nepaimtas
Aprašymas
Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Dieve, gėrybių esi nepaimtas“ (LTRF pl.1108-02). Pagiedojo: Katrė Kralikauskienė (53 m., gyv. Ilgakiemio k., Žasliai vls., Trakų apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1939, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune). Giedama procesijos metu.
Dieve gerybėj esi nepaimtas,
Mūsų liežuviu neišpasakytas,
Tu es vertas, Tu esi vertas didžiausios malonės;
Idant tau duotų garbę visi žmonės.
Tavęs, o Dieve, trokšta širdis mano,
Dieną ir naktį dūsauj kaip įmano,
Nes Tu už visas, nes Tu už visas gerybes brangiausias
Ir už malones, ir už malones visokias mieliausias.
Norint už griekus nebūtų koronės,
Vienok gailėčiaus dėl Tavo malonės.
Jog iš gerybės, jog iš gerybės, priimi kasdieną,
Taviep šaukiantį, taviep šaukiantį griešninką kiekvieną.
Dėlto už visus griekus mano gailiu,
Jog Tave, Dieve, užvis didžiaus myliu:
Žadu lig smerčio, žadu lig smerčio daugiaus nebgriešyti,
Prieš Tave, Dieve, prieš Tave, Dieve, jau pasitaisyti.
Trokštu kuo greičiaus griekus išpažinti
Ir nuo šio laiko Tau, Dieve, tarnauti.
O taip nuo griekų, o taip nuo griekų saugodamas save,
Tikiu, jog būsiu, tikiu, jog būsiu danguje su Tavim.
Dieve geriausias ir mielaširdingas,
Teikis ant mano dūšios būt meilingas,
Kaip ją sutvėrei, kaip ją sutvėrei, taip duok išganymą,
O nuo amžino, o nuo amžino gelbėk prapuolimo.
Amen.