Šventas Pranciškus įstatė zokoną

Šventas Pranciškus įstatė zokoną
Dėlei pakūtos žmonių kožno stono,
Idant veikesniai dūšią išganytų,
Laimingam Rojuj’ Viešpatį matytų.

Regulos rodo, saldžią metavonę,
Palaimin žmogų, at’tolin koronę;
Jautriai išmoka kaip dildyti grieką,
Linksmybes svieto laikyti už nieką.

Didžius užpelnus gauna tretininkai,
Bažnyčios Dievo geri darbininkai,
Dangus ir žemė aukštin’ tą zokoną,
Paduoda svietui įkvėpimu Pono.

Kaipo žvaigždėmis padangė rėdyta,
Teip tretininkų šlovė įstatyta.
Vieni tur šviesą, kiti dar šviesesnią,
Vieni garbingi, kiti garbingesni.

Darbai ir dorybės stov’ prie anų greta,
Pagal užpelnus gauna danguj vietą.
Spind’ skaistybėmis tikri zokoninkai,
Mylimi Dievo geri tretininkai.

Kurie širdingai Viešpačiui tarnavo,
Šelpė vargstančius niekad nemelavo.
Nei vieno žmogaus neapkalbinėjo.
Neigi rūstinos, bet visus mylėjo.

Tikroj’ teisybėj’ saugojos dykystės,
Dirbo ir meldės, baidės tinginystės,
Gilioj’ pakaroj’ dėl Dievo tarnavo,
Reikalus pildė pašaukime savo.

Niekados piktai nei vienam nedarė,
Kožną pagundą greit nuo savęs varė.
Už- tas dorybes ir garbingus darbus,
Vartoja danguj saldžios laimės skarbus.

Ir mes, griešninkai, Viešpatį mylėkim,
Prie to zokono visi prigulėkim.
Čionai su noru darykim draugystę,
Kad užpelnyt dangaus karalystę.

Dar gyvendami pakajų ragaus’me,
Paskui amžiną užmokestį gaus’me,
Mūsų dalykų bus maloni laimė,
Neb’vargins širdies nuliūdimo baimė.

Tretis zokonas suteikia turtą brangų,
Nes tretininkams atsidaro dangų,
Priim’ meilingai, kurie griekus dildo,
Saldžiausios laimės linksmybės pripildo.

Dabar širdingai pildykim pakūtą,
Kad dūšia mūsų pragaran nepakliūtų,
Eikim pėdomis šventų tretininkų,
O užpelnysim sau garbės vainiką.

Prašome Tavęs, saldžiausia Marija,
Dangiško dvaro gražiausia lelija,
Būk mums maloni, būk širdies saldybė,
Išmelsk dėl mūsų amžiną linksmybę.

Šventas Pranciškau ir šventųjų minės,
Laimink mūsų laiką šios gadynės,
Melskit dėl visų griekų atleidimą,
Paskui tarp jūsų danguj gyvenimą. Amen.