Raudok, o! Kiekviena dūšia

1) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Raudok, o [kiekviena] dūšia“ (LTRF pl.1238-06). Pagiedojo: Cecilija Baužienė (42 m., gyv. Kargaudų k., Rodūnės vls., Lydos apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).

Raudok, o! kiekviena dūšia,
Pikti žydai nes užmušė,
Tegul akys ašaroja,
Lygiai ir širdis raudoja,
Jėzau už tavo malonę.

Kryžiaus kančia mus ragina,
Kursai dangų atrakina;
Taipo Jėzus nukankintas,
Buvo visas sukruvintas,
Dėlei griešninkų bjaurybių.

Idant anuos numazgotų,
Krauju Savo atvaduotų,
Tie, kurie čion tai dūmoja,
Ir kančią Jo apraudoja,
Jėzau, už tavo gerybes.

Jog ant kryžiaus nukentėjo,
Ir gausiai kraują praliejo,
Dėl šio svieto bjaurių griekų,
Ir tuštybių piktų niekų,
Jėzus per savo malonę.

Norint Jam neprigulėjo,
Vienok mumis numylėjo,
Argi dar mes negarbinsim,
Jėzaus kančios nešlovinsim,
Už malonę Jo švenčiausią.

Kursai kryžiaus to sunkybes,
Ir smarkių kančių kartybes,
Taipo sunkiai nukentėjo,
Griešnus mumis numylėjo
Ir dangaus nepavydėjo.

O! Jėzau, Tavęs šaukiame,
Per kančią kryžiaus prašome,
Duok mums dėl Tavęs kentėti,
Kančią ir vardą mylėti,
Jėzau, už Tavo gerybes.

Kurie žmones mylėdami,
Kančią Tavo atmindami,
Smerčio Sūnaus pavargusio,
Su Motina nuliūdusia,
Kuri tuometu kentėjo.

Meldžiam iš širdies verkdami,
Kančią Tavo atmindami,
Kada Sūnus tavo mirė,
Ir viso pikto datyrė,
Duok mums, prašom, išganymą.

O kad dūšiai reiks žegnotis,
Su tuo svietu perstotis,
Per Sūdžią Dievo gyvųjų,
Ir visų numirusiųjų,
Pribūk Motina meilinga.

Idant dangų atrastumėm,
Su Juo tenai gyventumėm,
Per garbingą kančią Tavo,
Duok mums išganymo savo,
Jėzau iš savo malonės. Amen.