Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo
Marija Magdalena
1) GARSO ĮRAŠAS. Giesmę atlieka: Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kantičkinių giesmių grupė (CD "Lietuvių kantičkinės giesmės", 2005 m.). Giesmės pateikėja: Birutė Zalanskaitė (g. 1944 m. Mardasavo k. Varėnos raj., gyv. Druskininkuose). Giesmę 1996 m. užrašė Modesta Liugaitė.
Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo
2) GARSO ĮRAŠAS. Giesmę atlieka: Vilniaus folkloro ansamblis "VISI" (giesmę veda Daiva Vyčinienė ir Eglė Sereičikienė, CD "Lietuvių kantičkinės giesmės", 2005 m.). Giesmės pateikėja: Emilija Vičiūtė (g. 1870 m. Šnikonių k. Šeduvos valsč. Panevėžio apskr.). Giesmė užrašyta 1937 m. Saugoma: Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštyne.
Aprašymas
Tekstas - iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Knyga giesmių arba KANTICZKOS“ (1862 m.). Pastaba: korektūros klaidos taisytos pagal 1910 m. leidimą.
3) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo“ (LTRF pl.811-02). Pagiedojo: Emilija Vičiūtė (g.1872, kilusi iš Šnikonių k., Šeduvos vls., Panevėžio apskr., gyv. Kaune, Kauno apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1937, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
4) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Marija Magdalena“ (LTRF pl.1002-09). Pagiedojo: Petronėlė Baliukonienė (Babaliauskaitė) (82 m., kilusi iš Daugų mst., Daugų vls., Alytaus apskr., gyv. Skabeikių k., Daugų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1938, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
5) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „Marija Magdalena“ (LTRF pl.1225-04). Pagiedojo: Pranė Barisienė (Marmantavičiūtė) (50 m., gyv. Bucinciškių k., Seirijų vls., Alytaus apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
6) ARCHYVINIS GARSO ĮRAŠAS. „O Marija Magdalena“ (LTRF pl.1236-06). Pagiedojo: Cecilija Baužienė (42 m., gyv. Kargaudų k., Rodūnės vls., Lydos apskr.). Užr. Z.Slaviūnas, 1940, Lietuvių tautosakos archyve (Kaune).
Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo,
Pilnus kelius ašarų, kaip perlų priklojo,
Ta šventa Magdalena, pakūtninke stojo,
Kad Jėzus šalyj’ žydų su mokslu vaikščiojo.
Pametusi rėdyklus, savo brangius rūbus,
Apsiliejo ašaromis, kaip aukso žemčiūgais,
Nuo savo galvos šventos plaukus draskydama,
Ėjo per miestus, laukus, Jėzaus ieškodama.
Atrado visus kelius, kur Jėzų vadžiojo,
Ein į alyvų daržą, randa kur klūpojo.
Ir aną stulpą baisų, krauju aplaistytą,
Rado rykštes, botagus, Jėzaus kotavota,
Ėjo prie aukščiausio tilto, kur upė Cedrono,
Bėga vanduo su krauju mieliausiojo Pono.
Akmuo didžiausias šaukė, vandenyj’ būdamas:
Šitai veidas Jezuso, ant manęs padėtas,
Ant kalno Kalvarijos, ir tenai eidama,
Rand su kryžium puolusį, ir vėl atsikėlus.
Ein ant didžiausio kalno, kur nukryžiavotas,
Jėzus mieliausias Ponas, ant kryžiaus pakeltas,
O tenai smarkiai trimis vinimis prikaltas,
Ir Jezusas mieliausias smerčiu numarintas.
Saulė spindulių savo žibėt neduodama,
Užsitemo tuo laiku Jėzaus gailėdama.
Juozaps su Nikodemu nuo kryžiaus nuėmė,
Ir į grabą švenčiausią kūną Jo įdėjo.
Bažnyčioj Salomono, kad grabe gulėjo,
Ten kareiviai per naktį jausdami sergėjo.
O šventa Magdalena ir tenai atrado,
Bet Jėzusą kėlusį grabe jau nerado.
Išprašyk mums nuo Dievo griekų atleidimą.
Ir po smerčio su tavim danguj gyvenimą. A.